pliurptelėti

pliùrptelėti, -ėja (-i), -ėjo šnek. 1. intr. NdŽ lūpomis išduoti trumpą plerpimo, pliurpimo garsą. 2. intr. NdŽ pirstelėti. 3. intr., tr. kliurktelėti, pliurkštelėti: Pliurptelėjo nosia ir visą krūtinę apdirbo Lel. Ką tu jam padarysi: pliùrptelėjo snarglį į kampą, ir gana Žvr. Pliùrptelėjo antis ant tako Rm. 4. tr. kiek įpilti, šliukštelėti: Jis pliùrptelėjo į butelį vandens Grk. Pliùrptelėjo pieno lašą į kruopas Krkl. Pliùrptelėjo pieno į sriubą lyg višta ant tako, ir ėsk tu žmogus! Skr. 5. intr. drykstelėti, įplyšti: Nei čia tą perkelį tempiau, nei ką, ir pliùrptelėjo Srv. 6. tr., intr. NdŽ netyčia prasitarti, išsiplepėti.